Kronika ir galerija
Pax Romana Europe konferencija
MOKSLAS IR DVASINGUMAS
Krikščioniškoje Europos civilizacijoje dvasingumas turėjo aiškią religinę dimensiją. Visi skirtingus pašaukimus ir skirtingas tradicijas atitinkantys jo pavidalai bei ugdymo sistemos buvo orientuoti į pasirengimą Amžinajam Gyvenimui. Drauge dvasingumo puoselėjimas buvo svarbus žemiškąjį gyvenimą ir bendruomeninius santykius humanizuojantis veiksnys. Šiuolaikinėje visuomenėje atsidėjimo dvasiniams reikalams alkis nėra išnykęs, tačiau vis dažniau dvasingumas reiškiasi surogatinėmis, nureligintomis ar sinkretinio religingumo formomis. Ypač posovietinėse visuomenėse, patyrusiose prievartinio ateizavimo poveikį, dvasingumu dažnai laikomas bet koks antimaterialistinis nusiteikimas ar nuo praktinės naudos atsiribojanti veikla. Tebėra gajus ir naujus groteskiškus pavidalus įgyja komunistų diegtas dvasingumo tapatinimas su jausmingos poezijos skaitymu, pomėgiu lankyti teatrą ar net bodėjimusi kasdieniais reikalais. Okultizmas, magija, vegetarizmas, pacifizmas, antiglobalizmas, ekologizmo persmelktas natūralaus gyvenimo būdo propagavimas, nemedicininių sveikatinimo būdų sklaida, fragmentiškai perimtos rytietiškos meditacijos ir kūno lavybų praktikos ir pan. sudaro šiandienio „dvasingumo“ kraštovaizdį.
Pseudodvasingumo išvešėjimas kelia rūpestį dvasininkams, Bažnyčių vadovams, nes yra stiprus bendruomenes ir tikėjimo perdavimo tradiciją dezintegruojantis veiksnys. Vis dėlto, plačiau žvelgiant jis neramina ar turėtų neraminti ir sociologus, psichologus, pedagogus, medikus, visus įžvalgius socialinės ir kultūrinės kritikos atstovus. Kurdamas laikiną psichologinio komforto iliuziją, tačiau iš tiesų nepajėgdamas patenkinti vidinių žmogaus poreikių, pseudodvasingumas netrunka atsigręžti stabilių vertybinių orientacijų praradimo, nusivylimo, depresijos, socialinių saitų trūkinėjimo padariniais. Drauge iškyla poreikis naujai apmąstyti krikščioniškojo dvasingumo vietą, jo tvarių tradicijų perspektyvas XXI a., būtinybę ir galimybę autentiško dvasingumo ugdymą derinti prie mūsų dienų žmogaus. Konferencijoje bus siekiama į šią problematiką pažvelgti sąmoningo krikščionies akimis iš akademinės, visuomeninio veikimo, kultūros politikos perspektyvų, palyginti skirtingų valstybių patirtį. Keliamas tikslas pseudodvasingumo grėsmes ir krikščioniškų dvasinių pratybų „sėkmės istorijas“ aptarti ir mokslinių tyrimų, ir netarpiškos patirties liudijimo pagrindu.
2011 m. lapkričio 25 - 26 d. Vilniuje, LKMA auloje (Pielis g. 8 )
