Kronika ir galerija
XVIII amžiuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Vilnius buvo svarbus Katalikų bažnyčios centras, jame veikė nemažai žymių dvasininkų. Tarp tokių buvo ir Vilniaus kanauninkas Jonas Dominykas Lopacinskis (1708–1778), 1762 m. tapęs Žemaičių vyskupu. Tai buvo ypatinga asmenybė, kurios reikšmė ir svarba Katalikų bažnyčios Lietuvoje istorijoje nekelia abejonių. J. D. Lopacinskis tarnybos Vilniaus kapituloje metu paliko gausius korespondencijos bei kitokio pobūdžio šaltinių rinkinius, kurie išlikę iki šiol. Būdamas paslaugus ir dalykiškas, jis aktyviai dalyvavo to meto religiniame bei politiniame, teisiniame, ekonominiame, socialiniame kultūriniame Vilniaus ir visos valstybės gyvenime, turėjo platų pažinčių ratą tarp to meto elito.
Kokios išlikusios J. D. Lopacinskio korespondencijos apimtys, kur ji saugoma? Kas buvo jo adresatai? Kokios temos vyravo būsimo vyskupo laiškuose? Ką galima sužinoti iš jo laiškų apie religinį sostinės gyvenimą? Kaip jis aprašė politinius, teisinius, ekonominius procesus sostinėje, kaip ir dėl ko tarpininkavo tarp dvasininkų ir pasauliečių? Kaip atsiskleidė būsimo hierarcho asmenybė, charakteris, aspiracijos laiškuose? Apie šias ir kitas temas bus pasakojama paskaitoje.
Autorius yra gavęs Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno kūrėjo individualią stipendiją rengti ekskursijų ir edukacinių renginių ciklą „Vilnius ir jo apylinkės epochų sandūroje: pasakojimai ir asmenybės XVIII–XX a. pradžioje“.
Paskaita vyks Lietuvių katalikų mokslo akademijos salėje (Vilnius, Pilies g. 8) 2020 m. rugsėjo 23 d. (trečiadienį). Pradžia 18 val.
Labai prašytume iš anksto užregistruoti el. paštu contacts@lkma.lt
Maloniai kviečiame ir laukiame!
