LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS ETIKOS KODEKSAS

Lietuvių katalikų mokslų akademija (toliau – Akademija), telkdama Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius krikščioniško nusiteikimo lietuvius mokslininkus, puoselėdama mokslininko asmenybės vidinį integralumą, aukštus etinius akademinio darbo standartus, rūpindamasi Lietuvos mokslo integracija į pasaulio mokslo lobyną, keldama lietuvių tautos mokslingumą ir krikščioniškąją kultūrą, vadovaudamasi Katalikų Bažnyčios moraliniu mokymu, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymu bei kitais įstatymais, priima šį Etikos kodeksą (toliau – Kodeksas).

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kodeksas taikomas visiems Akademijos nariams, nariams akademikams, garbės nariams, nariams pagalbininkams ir darbuotojams (toliau kartu vadinami bendruomenės nariais). Bendruomenės nariai privalo laikytis aukščiausių etikos standartų veikdami Akademijoje ir už jos ribų.

2. Kodeksas yra grindžiamas fundamentaliomis bendražmogiškomis vertybėmis, tokiomis kaip humaniškumas, atsakingumas, sąžiningumas, teisingumas, pasitikėjimas, pagarba, demokratiškumas, lygiateisiškumas, ir nuostatomis, kurios nusako mokslininkų elgesio moralumą ir yra įtvirtintos visuotinai priimtos gerosios akademinių institucijų patirties.

3. Bendruomenės nariams garantuojama teisė laisvai reikšti savo mintis, kurti, atlikti mokslinius tyrimus. Akademijoje siekiama kiekvieną bendruomenės narį apsaugoti nuo nepagrįstų suvaržymų, sukurti sąlygas akademinei laisvei, bendruomenės narių tarpusavio pasitikėjimui, pagarbai, kūrybingumui. Siekiant šių tikslų Kodekse yra įtvirtinti etiško elgesio principai ir atsakomybė už jų nesilaikymą.

II SKYRIUS

BENDRIEJI ETIKOS REIKALAVIMAI

4. Bendruomenės nariais tampama sąžiningai ir nešališkai vadovaujantis Akademijos Įstatuose suformuluotomis nuostatomis.

5. Bendruomenės nariams garantuojama akademinė laisvė. Akademinė laisvė reiškia bendruomenės narių teisę atvirai dėstyti požiūrį į mokslinių tyrimų organizavimą ir administravimą bei kitą akademinę veiklą, reikšti kritines pastabas, laisvę plėtoti mokslinę veiklą, rinktis tyrimo tematiką, hipotezes, šaltinius, metodiką. Akademijoje siekiama apsaugoti bendruomenės narius nuo suvaržymų, galimo spaudimo ir įtakos jiems darymo bei palaikyti kritinio mąstymo ir atvirų svarstymų atmosferos tradicijas. Atsakingas naudojimasis akademine laisve reikalauja, kad bendruomenės nariai tokią pat teisę pripažintų ir kitiems bendruomenės nariams. Atsakingam naudojimuisi akademine laisve prieštarauja:

5.1. reiškiama nepagarba kitų bendruomenės narių nuomonei;

5.2. bendruomenės narių teisės išsakyti ir ginti savo nuomonę Akademijoje sprendžiamais klausimais ribojimas;

5.3. teisės atsakyti į kritiką ar kaltinimus ribojimas;

5.4. dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ar eksperimentuose, žinant arba numanant, kad šie tyrimai ir eksperimentai sukelia arba gali sukelti žalą žmogui, visuomenei, gamtai ar kultūrai;

5.5. kiti veiksmai, ribojantys akademinę laisvę.

6. Bendruomenės nariai, sudarydami susitarimus su asmenimis, nepriklausančiais Akademijos bendruomenei, privalo įvertinti tokių susitarimų turinį etikos požiūriu ir nesudaryti susitarimų, kurie gali tokių akademinės etikos reikalavimų neatitikti dėl finansavimo šaltinio, partnerių ar bendradarbių reputacijos, veiklos pobūdžio, siekiamo rezultato, darbo panaudojimo tikslo ar kitų priežasčių.

7. Bendruomenės narių tarpusavio santykiai yra grindžiami geros moralės, tarpusavio pagarbos, sąžiningumo, nešališkumo, nediskriminavimo, kolegiškumo, lojalumo Akademijai bei akademinio bendradarbiavimo, atvirumo ir skaidrumo principais. Šiuos principus pažeidžia:

7.1. bendruomenės narių diskriminavimas, įvykdytas bet kokiomis formomis, dėl bet kokių motyvų, taip pat tokio diskriminavimo toleravimas;

7.2. bendruomenės narių žeminimas;

7.3. atviras bendruomenės nario gebėjimų, pažiūrų ar asmeninių savybių menkinimas;

7.4. naudojimasis labiau pažeidžiamais asmenimis;

7.5. bendruomenės nariams skirtos informacijos nuslėpimas ar įpareigojimų tokios informacijos neatskleisti davimas kitiems bendruomenės nariams;

7.6. konfliktų Akademijoje inicijavimas ar kurstymas;

7.7. vadovaujantis įstatymais ar Akademijos nutarimais konfidencialia laikomos informacijos paviešinimas ar aptarinėjimas su kitais asmenimis (žodžiu, raštu, elektroninėje erdvėje ar kitais būdais ir priemonėmis);

7.8. veiksmai, turintys priekabiavimo, bauginimo ar kitokio neigiamo poveikio požymių;

7.9. bet kokio pobūdžio atlygio reikalavimas, kai šis reikalavimas siejamas su sprendimų (ne)priėmimu, taip pat tokio atlygio davimas ir priėmimas;

7.10. kiti veiksmai, kuriais žeminamas bendruomenės nario vardas.

8. Bendruomenės nariai privalo:

8.1. mokslinėje veikloje laikytis akademinio sąžiningumo;

8.2. inicijuodami ir (ar) vykdydami projektus, siejamus su Akademijos vardu, siekti, kad jų rezultatai prisidėtų prie Akademijos tikslų ir būtų pagal galimybes viešai prieinami;

8.3. pranešti Akademijos etikos komisijai (toliau – Komisija) pagrįstą informaciją apie galimus Kodekso pažeidimus;

8.4. vengti interesų konflikto, galimas interesų konflikto situacijas spręsti garbingai, laikantis Kodekso normų, ir informuoti Akademijos Centro valdybos pirmininką/ę;

8.5. atsisakyti naudotis balsavimo teise, kai sprendžiamas finansavimo, nuobaudos skyrimo ar skatinimo klausimas jam/jai, jo/jos šeimos nariui ar artimam asmeniui.

9. Bendruomenės nariai privalo naudotis Akademijos finansiniais, materialiaisiais, žmogiškaisiais ir intelektiniais šaltiniais atsakingai, taupiai ir sąžiningai. Akademinių išteklių negalima naudoti privačiam verslui ar asmeninių poreikių tenkinimui. Draudžiama bet kokia forma gadinti ar naikinti Akademijai priklausantį turtą.

III SKYRIUS

MOKSLINĖS VEIKLOS ETIKA

10. Mokslinė veikla Akademijoje turi būti vykdoma sąžiningai, moraliai ir atsakingai. Moksliniu tyrimu negali būti daroma žala žmogui, visuomenei, gamtai ir kultūrai.

11. Mokslinių pranešimų ir publikacijų autoriais gali būti tik tie mokslininkai, kurių indėlis yra esminis vykdant tyrimus, analizuojant ir interpretuojant jų rezultatus.

12. Publikacijų autoriai nurodo ir objektyviai įvertina pirminius šaltinius bei publikacijas nagrinėjamu klausimu. Bet kurios idėjos ar teksto dalys, paimtos iš kitų publikacijų, turi būti tinkamai priskirtos jų autoriams ir cituojamos pagal akademinės etikos standartus. Kitų autorių mokslo duomenų skelbimas nenurodant šaltinių yra laikomas plagijavimu – grubiu akademinės etikos pažeidimu.

13. Tendencinga tyrimo duomenų atranka, siekiant pagrįsti iš anksto suformuluotas išvadas, yra negalima. Publikuojant tyrimo rezultatus turi būti nurodytos taikomų tyrimo metodų galiojimo ribos, duomenų paklaidos, taip pat informuojama apie grėsmes, kylančias vykdant tyrimą.

14. Publikacijoje aptikus esminę klaidą, autoriai privalo pasirūpinti jos ištaisymu ir ištaisymo paskelbimu kiek įmanoma labiausiai skaitytojams matomoje erdvėje.

15. Skelbdami savo darbo rezultatus, bendruomenės nariai laikosi tarptautinės ir Lietuvos autorinės teisės nuostatų. Kitų publikacijų, paveikslų, lentelių ar kitos vaizdinės medžiagos reprodukavimas galimas tik gavus tų publikacijų leidėjų sutikimą.

16. Bendruomenės narys sutinka įvertinti darbą ar atlikti jo ekspertizę tik tais atvejais, kai darbo mokslo kryptis atitinka jo specializaciją ir kompetenciją.

17. Vertindamas kito autoriaus darbą bendruomenės narys negali būti veikiamas jokių išorinių veiksnių, galinčių pakeisti jo nuomonę apie vertinamą darbą.

18. Bendruomenės narys atsisako įvertinti darbą ar parengti ekspertinę nuomonę, kai vertinimo ar ekspertizės išvados galėtų tiesiogiai sietis su jo asmeniniais interesais, jis/ji vengia bet kokio interesų konflikto.

19. Bendruomenės narys vertina kitų autorių darbą sąžiningai ir objektyviai, vengia šališkumo, saugo darbo autorių intelektinės nuosavybės teises, nenaudoja vertinamame darbe esamų duomenų asmeniniais interesais, neperduoda jų tretiesiems asmenims.

20. Vertinamo darbo autorius turi teisę susipažinti su jo/jos darbo vertinimo ar ekspertizės išvadomis. Jis/ji turi geranoriškai reaguoti į vertintojų ar ekspertų pastabas ir nuomonę.

21. Bendruomenės narys turi ugdytis dirbtinio intelekto raštingumą ir puoselėti į žmogų orientuotą kompetenciją, kiekvienu DI pasitelkimo atveju įvertinti šališkumą, privatumą bei skaidrumą kaip konkrečiomis aplinkybėmis iškylančias etines problemas, ir suabejojus deklaruoti DI pasitelkimo mastą bei pobūdį.

22. Akademinę etiką mokslinėje veikloje pažeidžia tokie veiksmai kaip plagijavimas, tyrimo duomenų padirbinėjimas, šališkas idėjų iškraipymas, konfidencialumo principo nesilaikymas, intelektinės nuosavybės negerbimas ar kitoks Kodekse įvardintų nuostatų laužymas.

IV SKYRIUS

KODEKSO NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMAS

23. Kodekso įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę atlieka Akademijos etikos komisija. Komisiją iš trijų Akademijos narių ir (ar) narių akademikų šešių metų laikotarpiui sudaro ir jos pirmininką skiria Akademijos Centro valdyba. Bendruomenės narys negali vienu metu eiti Komisijos nario ir Centro valdybos nario arba Revizijos komisijos nario pareigų. Komisija priima sprendimus balsų dauguma. Informacija apie Komisijos sudėtį, sprendimus ir kontaktus yra viešai skelbiama Akademijos internetinėje svetainėje.

24. Šiurkščiais Kodekso pažeidimais laikomi pažeidimai, tokiais pripažinti motyvuotu Komisijos sprendimu, atsižvelgiant į jų poveikį, mastą, žalą, pasikartojamumą ir kitus požymius.

25. Komisija, nustačiusi, kad bendruomenės narys pažeidė Kodekso nuostatus, siūlo Akademijos Centro valdybai taikyti nuobaudą – įspėjimą arba, ypač šiurkščių pažeidimų atvejais, šalinimą iš bendruomenės narių.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Kodeksas tvirtinamas, keičiamas ir pripažįstamas netekusiu galios Akademijos Centro valdybos nutarimu.

27. Kodeksas skelbiamas viešai Akademijos internetinėje svetainėje.

28. Tapęs bendruomenės nariu, asmuo turi būti supažindintas su Kodeksu.