Lietuvių katalikų mokslo akademija
LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJA (LKMA) yra seniausia Lietuvoje akademinė organizacija, nenutraukusi veiklos jau daugiau nei šimtmetį. Ji vienija skirtingų sričių mokslininkus bendram darbui mokslo bei kultūros baruose, siekdama visuomenės gerovės. LKMA yra laikoma pirmąja katalikų akademikų pasauliečių organizacija Europoje. Ji priklauso pasaulinei katalikų intelektualų asociacijai Pax Romana.
Akademijos tikslai – telkti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius krikščioniško nusiteikimo lietuvius mokslininkus, puoselėti mokslininko asmenybės vidinį integralumą, aukštus etinius akademinio darbo standartus, įsipareigojimo pažinimui ir visuomenei dermę, rūpintis Lietuvos mokslo integracija į pasaulio mokslo lobyną, kelti lietuvių tautos mokslingumą ir krikščioniškąją kultūrą. Šiuo metu Akademijoje darbuojasi mokslininkai iš visų mokslo sričių: istorikai, filosofai, teologai, menotyrininkai, lingvistai, literatūrologai, psichologai, edukologai, politologai, medikai, matematikai, fizikai, biochemikai, gamtotyrininkai, vadybos specialistai...
Atskiras dėmesys Akademijai yra skirtas ir Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatyme, 73 straipsnio 5 dalyje apibrėžiant jos ypatingą statusą: „Lietuvių katalikų mokslo akademija jungia žymiausius katalikiškos orientacijos Lietuvos, išeivijos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. Lietuvių katalikų mokslo akademija veikia pagal savo įstatus.“
LKMA steigimo iniciatyva priklauso istorinėms Lietuvos asmenybėms – profesoriams Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui, Pranui Dovydaičiui, Stasiui Šalkauskiui, Pranciškui Petrui Būčiui. Joje aktyviai veikė ir buvo išrinkti akademikais tokios įžymybės kaip profesoriai J. Eretas, K. Pakštas, I. Skrupskelis, J. Girnius, J. Brazaitis, A. Šapoka, Z. Ivinskis, P. Rabikauskas, A. Liuima, A. Salys, A. Rubšys, A. Sennas, A. Kučas, V. Povilanis, J. Jakštas, V. Vardys, V. Milius, A. Vyšniauskaitė, V. Merkys, B. Grigelionis, J. Boruta, A. Tyla ir kt. Šiuo metu LKMA priklauso per 200 narių Lietuvoje ir užsienyje.
Įkurta 1922 m., okupacijos laikotarpiu Akademija veikė ir tebeveikia išeivijoje, o 1992 kovo 7 d. jos Centro valdyba oficialiai persikėlė į Vilnių. Per daugiau nei šimtmetį buvo surengti 27 visuotiniai narių suvažiavimai (Lietuvoje, Romoje, JAV), išleista jų medžiaga. Kasmet organizuojamos mokslinės konferencijos, seminarai, knygų pristatymai, kiti mokslininkų susibūrimai. LKMA periodiškai leidžia didelės apimties mokslinių darbų Metraštį, o iš viso publikavo daugiau nei 200 akademinių leidinių.
Vyskupo akademiko Jono Borutos, vadovavusio Akademijai 1997-2006 m., iniciatyva, Lietuvoje buvo atgaivintos Bažnyčios istorijos studijos, surengtos pirmosios po sovietinės okupacijos šios srities konferencijos. Jaunosios kartos istorikai, apgynę disertacijas Nepriklausomoje Lietuvoje, įkūrė LKMA Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centrą – vienintelį šios tematikos mokslo institutą Lietuvoje. Todėl Akademija pagrįstai laikytina pagrindine institucija Lietuvoje, leidžiančia Bažnyčios istorijos šaltinius ir vykdančia bei kuruojančia Lietuvos krikščionėjimo istorijos tyrimus, ženkliai prisidedančius prie Lietuvos reintegracijos į krikščioniškąją Europos kultūros plotmę.
Akademijos nariai iniciuoja ir įgyvendina sisteminius visuomenės, šeimos, individo dvasinės ir moralinės būklės tyrimus, išsiskiria švietimo teorijos ir politikos mokslo darbais. Visas jų būrys domisi bioetikos problematika, skelbia šios srities tyrimus ir teikia siūlymus valstybės institucijoms. Akademijoje dirbantys edukologai inicijavo pirmuosius Lietuvoje studentų bendruomenių psichologinės ir moralinės būklės tyrimus, pasiūlė priemonių spręsti bendrabučių kultūrinės terpės problemas. Jų darbas buvo vienas svarbiausių šios studijų srities desovietizavimo veiksnių.
Didelį dėmesį Akademija skiria mokslo populiarinimo veiklai. Jos nariai aktyviai skleidžia mokslo žinias bei jomis grįstas įžvalgas apie socialinį gyvenimą viešojoje erdvėje – plačiajai visuomenei skirtose paskaitose, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose.
Nuo 2011 m. veikia Mažoji akademija, siūlanti sistemiškas krikščioniškos minties studijas, sulaukiančias didelio populiarumo.
Nuo 2021 m. LKMA teikia kasmetinę 1000 eurų premiją „Krikščioniškoji perspektyva“ už geriausią metų magistrantūros darbą, apgintą Lietuvos aukštojo mokslo institucijoje. Lietuvos akademinė bendruomenė laiko šią premiją prestižine, jos siekia vis daugiau magistrantų.
