ID	2847
Nr.	860
Laikotarpis	XVI a.
Pavardė	Andruševičius (II) / Andruszowicz / Andruschowycz / Andruschowicz / Andrussowicz / Andruschewicz / Andrvshevicz / Nicolai Androschewycz dioc. Vilnensis / Anchuscius
Vardas	Jonas
Mirė	1566/67
Paminėtas	1537-1566/67
Išsilavinimas	Krokuvos universitetas
Dvasininko statusas	Vyskupas
Vyskupija	Vilniaus; Kijevo; Lucko
Bažnytinės pareigos ir garbės vardai	Vyskupijos vyskupas / ordinaras; Kapitulos narys; Kita
Parapija	Minsko, Lydos
Aprašas	Dolęga herbo Lietuvos bajoras; Mikalojaus Šimkavičiaus Andruševičiaus, LDK taurininko ir Melniko seniūno sūnus, valstybinių dvarų raštininko ir LDK arklidininko Mikalojaus bei LDK taurininko Alberto brolis; mirė netrukus prieš 1567 I 30; Krokuvos universitete imatr. 1526 IV 18; Minsko kleb., min. 1537 III 28 - 1554 VI 11; Lydos kleb., min. 1537 III 28 - 1559 I 20; Vilniaus kanauninkas ad mensam episcopalem (extra numerum, supernumerarius), įvesd. 1537 III 28 - min. iki 1544 IX 27; Kijevo vysk., nom. 1544 IX 27, pask. 1546 VIII 27; Lucko vysk. 1556 IV 13 - iki mirties 1566/67; vienas pirmųjų žinomų LDK lot. poezijos kūrėjų: pasveikęs nuo akių ligos, 1543 parašė odę keturiolikos Vilniaus šv. pranciškonų kankinių garbei, 1545 išraižytą ant marmurinės lentos vysk. Alšėniškio astatydintos Vilniaus Šv. Kryžiaus kopl. portale; karjerą darė vysk. Pauliaus Alšėniškio dėka: 1533 VII 25 min. kaip Lucko vysk. Alšėniškio dvariškis; šiam persikėlus į Vilnių pask. Vilniaus kapit. garbės kanauninku, o 1542 IV 28 J., atrodo, min. kaip Vilniaus vysk. kapeleonas (?); 1533 IX 09 Vilniuje liudijo Šilalės bažn. fundac, aktą; 1538 V 19 dalyvavo Vilniaus vysk-jos sinode; 1548 buvo vienas iš LDK pasiuntinių Žygimanto Senojo laidotuvėse; 1554 VI 11 bylinėjosi su Minsko miestiečiu, su pagalbininkais užpuolusiu Minsko kleboniją ir mirtinai sumušusiu J. urėdą; 1556 IX 02 pirmą kartą dalyvavo Lucko vysk. konsistorijos posėdyje Janove; 1557 min. Roizijaus „Tūkstanteilyje“; 1555 sveikino nuncijų Lippomano, kuris jį įvertino kaip žmogų di poco valore; 1567 nuncijaus G. F. Commendonės įvertintas kaip molto poco atto per vescovo; Prokopas vad. J. Doliwa herbo bajoru ir klaid. mano, kad ilgainiui tapo visateisiu Vilniaus kanauninku.
Šaltiniai ir literatūra	V. Ališauskas, T. Jaszczołt, L. Jovaiša, M. Paknys „Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a.“, ser. „Bažnyčios istorijos studijos“, t. II Vilnius, 2009.
Įr. autorius, redaktoriai	V.Liepuonius
DB įrašo adresas	http://www.lkma.lt/lddb/israsas.php?nr=860