Buvę vadovai ir akademikai
Pirmuoju LKMA pirmininku (1922–1926 m.) išrinktas vyskupas Juozapas Skvireckas, vėliau – A. Dambrauskas (1926–1938) ir Stasys Šalkauskis (1938–1940).
Antrajame LKMA laikotarpyje Akademijai vadovavo vysk. Vincentas Padolskis (1956–1959) ir prof. kun. Antanas Liuima SJ (1959–1992). 1992 m. LKMA Centrą perkėlus į Lietuvą jis buvo išrinktas pirmuoju LKMA Garbės pirmininku.
Lietuvoje atkurtos LKMA pirmininkai – prof. Giedrius Uždavinys (1992–1997), dr. vysk. Jonas Boruta SJ (1997–2006), o nuo 2006 m. dr. Paulius Subačius.
Per 1922 – 2006 m. LKMA veiklos istoriją akademikais buvo pakelta 53 mokslininkai (tarpukario Lietuvoje – 10, išeivijoje – 23, Akademiją atkūrus Lietuvoje – 25), LKMA garbės nariais– 8 asmenys (tarpukario Lietuvoje –1, išeivijoje – 5 ir III laikotarpyje– 2). Dviems asmenys suteiktas dvigubas: LKMA akademiko ir LKMA garbės nario vardas: prel. Aleksandrui Dambrauskui – Adomui Jakštui ir prof. Juozui Eretui.
Katalikų akademijos nariai dalyvavo sprendžiant ir įgyvendinant tokius svarbiuos klausimus kaip Lietuvos Bažnytinės provincijos įsteigimas bei Vilniaus arkivyskupijos priklausomybė (Juozapas Skvireckas, Jurgis Matulaitis, Mečislovas Reinys, Audrys Juozas Bačkis ir kt.) - tai išėjo iš valstybės vidaus klausimų. Dalyvavo ir Lietuvos valstybės kūrime (tai Vasario 16 d. Akto signatarai: Pranas Dovydaitis, Justinas Staugaitis, Steponas Kairys), valstybingumo stiprinime – atsakingos pareigos valstybės valdyme, kuriant svarbias valstybines institucijas ir joms vadovaujant (P. Dovydaitis, L. Bistras, J. Eretas, M. Reinys, Edvardas Turauskas, Stasys Antanas Bačkis ir kt.). Puoselėjo Lietuvos valstybę išeivijoje (E. Turauskas, S. A. Bačkis, Ričardas Bačkis, Juozas Brazaitis – Ambrazevičius, Adolfas Damušis, Vytautas Antanas Dambrava ir kt.), dalyvavo Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrime (Kovo 11-osios Akto signatarai, atsakingos pareigos (Vytautas Landsbergis, Zigmas Zinkevičius).
LKMA nariai tiek dvasininkai, tiek pasauliečiai be mokslinės veiklos aktyviai dirbo įvairiose sferose: politikoje (P. Būčys, M. Reinys, J. Eretas, E. Turauskas, J. Brazaitis, A. Damušis, S. Bačkis, V. Landsbergis), žurnalistikoje (P. Būčys, P. Dovydaitis, J. Eretas, J. Prunskis, S. Yla) įvairiose mokslo srityse, visuomeninėje veikloje. Gebėjo atsiliepti į laikmečio aktualijas, įpatingą dėmesį skyrė dorovei, dvasingumui, savo tautos istorijai. Formavo tautos požiūrį apie bolševizmą ir nacizmą (S. Yla, M. Reinys, J. Prunskis), Lietuvos bei lietuvio įvaizdį išeivijoje (J. Eretas, J. Pikūnas, A. Liuima SJ, P. Rabikauskas SJ, J. Prunskis, A ir J. Damušiai, M. Remienė, J. ir A. Griniai) ir t. t. LKMA nariai išsprendė kiekvienam katalikui itin svarbų klausimą į lietuvių kalbą išversdami Šventąjį Raštą (J. Skvireckas, V. Kavaliauskas, Antanas Rubšys).
LKMA nariai išeivijoje daug nuveikė skelbdami lietuvišką žodį per sovietinės valdžios Lietuvoje draudžiamas klausyti radijo laidas. Tarkim, 1940 m. P. Būčys pirmas prabilo lietuviškai per Vatikano radiją ir gana ilgą laiką vedė lietuviškas radijo valandėles.Paminėtinas LKMA narys, muzikas ir kompozitorius kunigas Vladas Budreckas, sukūręs žinomą ir Vatikano radijuje kaip signalą, vartojamą „Christus vincit“. 1959 m. per Vatikano radiją lietuvių bendruomenei Romoje apie Šv. Kazimierą kalbėjo prof. kun. Paulius Rabikauskas. Beveik per visus 1984 metus kiekvieną penktadienį skaitė 8 – 10 minučių apybraižas apie Šv. Kazimierą (tekstai buvo išspausdinti Londone leistame ,,Europos lietuvyje”, o 1993 m. Vilniuje LKMA išleido knygą ,,Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras”).
Kalbant apie „Amerikso balsą“ būtina paminėti, kad 1951 m. vasario 16 d. pirmojoje lietuviškoje programoje transliuotoje į Lietuvą buvo pasakyta: „Ši pirmoji radijo ekskursija lietuviškai per Amerikos balsą nepriklausomybės šventės dieną parodo, kiek laisvasis pasaulis teikia svarbos Lietuvos nepriklausomybei... Ateis laikas, kai Lietuiva vė bus laisva“. 1954 m. Čikagos lietuviškas dienraštis „Draugas“ pradėjo rengti lietuvišką radijo programą, kuriai vadovavo dr. prel. Juozas Prunskis. Plečiantis radijo laidų apimčiai nuo 1955 m. jis pradėjo sakyti sakyti pamokslus Lietuvai, o 1984 m. parašė išsamų straipsnį „Amerikos balso“ radijo laidų istorija.
Ženkli LKMA narių veiklos kryptis – rūpestis jaunimo mokslinimu – mecenatorystė (arkivysk. M. Reinys, prof. P. Dovydaitis ir kiti). Katalikai mokslininkai aktyviai talkino (vadovavo ar dalyvavo) įvairių organizacijų veikloje: pavasarininkų (J. Ertetas, M. Reinys), ateitininkų (P. Dovydaitis, M. Reinys, K. Pakštas, S. Šalkauskis, S. Yla, Jadvyda ir Adolfas Damušiai, A. Žygas ir daugelis kitų), „Pavasario“ suaugusiųjų gimnazijoje, Vyskupo M. Valančiaus liaudies universitete, steigiant Lietuvos katalikų universitetą, Draugijoje Lietuvos katalikų universitetui remti.
Lietuvos aukštosios mokyklos LKMA nariams yra suteikę Garbės daktarų vardus: VDU Garbės daktarai: A. Damušis, A. Liuima SJ, ; Klaipėdos universiteto Garbės daktarai: JE vysk. A. Vaičius, VPU – JE kardinolas A.J. Bačkis, V. Kelertienė; VU – P. Rabikauskas SJ ir kiti. Už mokslinę bei kultūrinę – šviečiamąją veiklą kai kuriems Akademijos nariams suteikti teritorinių vietovių: miestų ar rajonų garbės vardai (J. Prunskis, A. Liuima, P. Rabikauskas, S.A. Bačkis, A.V. Dambrava, Juozas Žemaitis, Antanas Vaičius, Jonas Juodelis, Pranas Gavėnas (po mirties) ir kt.) ar specialūs žymenys (Antanė Kučinskaitė, Angelė Vyšniauskaitė, ). Architektas dr. Alfredas Kulpavičius 1963 ar skautų apdovanotas Padėkos ordinu už didelius nuopelnus pastatant Toronto skautų stovyklavietę ,,Romuva”.
LKMA narių indėlį Lietuvos mokslui, kultūrai, politikai įvertino ir Lietuvos valstybė, suteikdama ordinus bei medalius. Paminėsime keletą: Antanas Rubšys, S. A. Bačkis, A. J. Bačkis, A. Liuima, A. Damušis, J. Pikūnas, J. Žemaitis, Giedrius Uždavinys, Napalys Kitkauskas, Angelė Vyšniauskaitė ir kt.
LKMA narių veikla išėjo į plačią tarptautinę plotmę: Ne vienas jos narys (ypač dirbęs išeivijoje) susilaukė tarptautinio pripažinimo, tapdami mokymo ar mokslinių institucijų akademikais, profesoriais, Garbės nariais, sulaukdami kitokių apdovanojimų (Audrys Juozas Bačkis, Justinas Pikūnas, Adolfas Damušis, Paulius Rabikauskas, Antanas Liuima, Zenonas Ivinskis, Antanas Rubšys ir kt.) (K. Pakštą 1934 m. Švedijos Geografinė bei Antropologinė draugija apdovanojo labai branginamu Andree medaliu, jis buvo išrinktas Latvijos geografinės draugijos Garbės nariu, Alfredas Sennas – Villanova universiteto Garbės daktaras (1969); P. Rabikauskas – Krokuvos popiežiškosios teologijos akademijos Bažnyčios istorijos Garbės daktaras (1991), Z. Zinkevičius – Švedijos Karališkosios mokslų akademijos narys (1982), Norvegijos mokslų akademijos akademikas (1991), Latvijos universiteto Garbės daktaras (1991), Herderio premijos laureatas (1994).
LKMA mokslininkų katalikišką veiklą įvertino ir Apaštalinis Sostas – dvasininkams suteikti prelato (B. Čėsnys, A. Dambrauskas-Jakštas, P. Kuraitis, M. Krupavičius, F. Bartkus, J. Bičiūnas, J. Končius, J. Prunskis, P. Celiešius, K. Gečys, A. Rubšys, L. Tulaba, K. Šaulys, P. Juras, J. Karalius, L. Mendelis) ar monsinjoro (J. Aviža, P. Jatulis, Dobrovolskis, Z. Ignatavičius ir kt.) titulai. Vysk. V Brizgiui – Šventojo Sosto asistento titulas, prelatai Ladas Tulaba ir Jonas Balkūnas pakelti į apaštališkuosius protonotarus. Pasauliečiams suteikti Šv. Silvestro ordino komendanto (S. Sužiedėlis) , Šv. Silvestro ordino Vyčio (Vytautas Vygantas, Petras Kisielius, Adolfas Damušis) apdovanojimai, medalis Pro Ecclesia et Pontifice (Bronius Kviklys, Aldona Šlepetytė – Jančienė, Jadvyga Damušienė ir kt.). 2000-siais Jubiliejiniais Krikščionybės metais LKMA nariai papildė XX amžiaus martirologiją (Pranas Dovydaitis, Vincentas Borisevičius, Teofilius Matulionis, Mečislovas Reinys – tarp 114 lietuvių kankinių), o dar anksčiau arkivyskupai Teofilius Matulionis, Mečislovas Reinys bei vyskupas Vincentas Borisevičius, buvo paskelbti Dievo Tarnais - jiems užvestos beatifikacijos – kėlimo į Altorių garbę bylos.
