LKMA logoLKMA Metraštis

Tomas XXIX

Turinys su nuorodomis į straipsnio santrauką

  
Pratarmė

LKMA Metraščio XXIX tomo medžiaga buvo pradėta rinkti pirmoje 2006 m. pusėje, dar prieš jubiliejinį XX Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimą. Taigi suvažiavimo išvakarėse perrinkta Akademijos Centro valdyba ir tų pačių metų rudenį atnaujinta Metraščio Redakcinė kolegija tik iš dalies prisidėjo prie šio tomo tekstų korpuso suformavimo. Žinoma, Redakcinė kolegija prisiima visą atsakomybę dėl galutinio straipsnių bei publikacijų aprobavimo.

Nemaža tome spausdinamų tekstų dalis yra skirta Bažnyčios, krikščionybės Lietuvoje istorijos problematikai. Tai teminis laukas, kuris ne pirmus metus vyrauja Metraštyje; jo vaidmuo ateityje turėtų dar labiau didėti. LDK valdovų santykių su Apaštalų Sostu tyrimus gilina Mečislovas Jučas. Lietuvių katalikiškųjų draugijų reiškimosi pradžią apžvelgia Vida Pukienė. Regina Laukaitytė analizuoja, kaip krikščionių Bažnyčios stengėsi teikti humanitarinę pagalbą Antrojo pasaulinio karo metais. Šių straipsnių chronologinės ribos yra labai skirtingos, tačiau juos sieja dėmesys politinės, socialinės ir Bažnyčios istorijos sąsajoms. Prie šios temos prisišlieja ir Algimanto Katiliaus parengta publikacija – vienuolynų uždarymu susirūpinusio Seinų vyskupo Lubenskio raštas Pijui IX, taip pat Aldonos Prašmantaitės recenzija Olštyne pasirodžiusiai monografijai apie XVII a. Kijevo vyskupą Tomaszą Ujejskį.

Etnokultūrinius klausimus gvildenantys Petro Kalniaus ir Rasos Paukštytės-Šak­nienės straipsniai, kurių sakytinius variantus girdėjo LKMA XX suvažiavimo dalyviai, reprezentuoja mūsų dienomis ypač aktualią tapatybės, tradicijų pastovumo ir kaitos problematiką. Sofijos Kanopkaitės apžvalginis tyrimas iš mokslo istorijos srities nusako ir imanentinę biochemijos Lietuvoje raidą, ir išorinius jos veiksnius.

Tautinį orumą ir pilietinę savivoką puoselėjantys Lietuvos žmonės 1941 m. Birželio sukilimą prieš sovietinius okupantus ir sukilėlių keltą Nepriklausomos Respublikos atkūrimo siekį suvokia kaip šviesų ir garbingą mūsų praeities įvykį. Tačiau jo gilesnis apmąstymas ir visapusiškas tyrimas tebėra ypač svarbus tiek įveikiant istoriografijoje bei publicistikoje prasismelkiančias negatyvaus sovietinio vertinimo nuosėdas, tiek naujai keliamus „politiškai korektiškus“ motyvus Sukilimo atminimą ignoruoti ar jo idealus bei praktiką kvestionuoti. Todėl LKMA noriai prisidėjo prie Lietuvos 1941 m. birželio 22–28 d. sukilėlių sąjungos iniciatyvos moksline konferencija paminėti Sukilimo 65‑ąsias metines. Čia spausdinami keturi – Mindaugo Bloznelio, Arūno Bubnio, Sigito Jegelevičiaus ir Jono Algirdo Antanaičio – straipsniai, parengti Vilniaus karininkų ramovėje 2006 m. birželio 22 d. perskaitytų pranešimų pagrindu.

Dėl tekstus ištinkančių „nuotykių“, kurie puikiai žinomi Jubiliatui, kiek vėluodami pažymime garbingą t. Vaclovo Aliulio, MIC, sukaktį. Paminime Amžinybėn iškeliavusius Akademijos kolegas. Tomas baigiamas įprastiniu „Kronikos“ skyreliu.

Redakcinė kolegija
 Mečislovas Jučas
Vytauto santykiai su Apaštalų sostu
 Vida Pukienė
Katalikų socialinis veikimas Kaune XX a. pradžioje: katalikiškoms draugijoms - 100 metų
 Regina Laukaitytė
Lietuvos bažnyčių humanitarinė pagalba 1941 - 1944 m.
 Petras Kalnius
Etnokultūrinė laikysena kaip tapatumo saugos būdas: Punsko ir Seinu krašto lietuviai
 Rasa Paukštytė - Šaknienė
Sauga ar simbolis: liaudiškasis krikšto marškinėlių suvokimas modernioje visuomenėje
 Sofija Kanopkaitė
Lietuvos biochemija: istorinis kontekstas
 Mindaugas Bloznelis
Jaunimas 1941 m. birželio sukilime
 Sigitas Jegelevičius
Birželio sukilimo varomųjų jėgų klausimu
 Arūnas Bubnys
1941 m. Birželio sukilimas Šuarės rytų Lietuvoje
Jonas Algirdas Antanaitis
1941 m. Birželio sukilimas ir jo reikšmė Lietuvos valstybingumo raidai
Algimantas  Katilius
Seinų vyskupo Konstantino Irenėjaus Lubenskio neišsiųstas raštas popiežiui Pijui IX dėk vienuolynų uždarymo